Lietuvos ligoninių asociacijos nariai, analizuodami sveikatos priežiūros paslaugų teikimo situaciją rajonuose, mato grėsmes paslaugų teikimo užtikrinimo rajoninių savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigose dėl specialistų trūkumo ir kreipiasi į Sveikatos apsaugos ministeriją bei LR Seimo Sveikatos reikalų komitetą, siekdami visapusiško bendradarbiavimo problemų sprendimui.
Suprasdami specialistų ir žmogiškųjų resursų trūkumo įstaigose objektyvias priežastis, Lietuvos ligoninių asociacija atkreipia dėmesį, kad specialistų (rezidentų) ruošimo praktika Vilniaus ir Kauno universitetuose yra ydingai nukreipta tik į pačių Universitetinių ligoninių bei didžiųjų miestų specialistų trūkumo sprendimą, ignoruojant kritinį visos Lietuvos ligoninių paveikslą, ypač rajonuose.
Nors kai kurios rajoninės ligoninės yra patvirtintos kaip rezidentų ruošimo bazės, trūksta universitetų iniciatyvos, kad rezidentai vyktų į rajonines ligonines pakopinių kompetencijų – praktikų įgijimui, argumentuojant, kad tose įstaigose nėra mokslinio personalo, aklai baiminantis, kad be mokslinio vadovo įgytos kompetencijos praktikos bus nepilnavertės ir kad tikrąsias kompetencijas galima įgyti tik universitetinėse bazėse.
Tokia praktika formuoja nuomonę, kad rajoninių įstaigų teikiamos paslaugos nepilnavertės, nors iš kitos pusės akcentuojama, kad gydytojai turi vienodus kompetencijos reikalavimus ir to paties specialisto paslaugos yra visoje Lietuvoje lygiavertės.
Galima pastebėti kuriozines situacijas, kad gydytojas rezidentas, teikiantis paslaugas pacientams universitetinėje rezidentūros bazėje, tačiau papildomai įdarbintas rajoninėje įstaigoje kaip medicinos gydytojas tam tikroje specialybėje, kurioje jis jau mokosi kaip rezidentas, negali įgyti čia papildomų kompetencijų, „nes tokia praktika rajoninėje ligoninėje nesuderinama su universitetinės rezidentūros bazės reikalavimais“.
Pabrėžiame, jog formuojama praktika, kad kuo mažiau baigusių specialistų pasirinktų rajonines ligonines, taikant rezidentams ir įstaigoms neadekvačius reikalavimus (mokslinis vadovas rajono įstaigoje, didžiulis intervencijų skaičius, papildomų infrastruktūros reikalavimų apimtys ir t.t.), nors rajoninių savivaldybių vadovai, merai patys aktyviai komunikuoja su būsimais specialistais įstaigose, sudarydami galimybes rezidentams gauti gyvenamą plotą, paskolas bei kitokias socialines, finansines garantijas.
Siekdami bent iš dalies pagerinti susidariusią situaciją, Lietuvos ligoninių asociacijos nariai siūlo daryti pakeitimus žemiau nurodytuose teisės aktuose (TA) bei imtis kitų priemonių:
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. V-398 „Dėl gydytojo rezidento ir gydytojo odontologo rezidento, įgijusių pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimą, kompetencijos“ 1.1. punktą, išdėstant jį taip (siūlomi pakeitimai pažymėti paryškintu pasvirusiu šriftu):
„1.1. Gydytojo rezidento ir gydytojo odontologo rezidento pakopinė kompetencija (toliau – pakopinė kompetencija) suprantama kaip visuma rezidentūros studijų programos metu žinių, klinikinių įgūdžių ir asmeninių savybių, reikalingų atitinkamiems medicinos ar odontologijos praktikos veiksmams atlikti, įgyjamų praktiniame darbe sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose suteikiamos galimybės tokiai praktikai įgyti.
Atitinkamos pakopinės kompetencijos atlikimą įstaigoje patvirtina sveikatos priežiūros įstaigos vadovas, universitetas vertina ir to pagrindu yra išduodamas Pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimas (Pažymėjimas).
Gavęs Pažymėjimą, gydytojas rezidentas įgyja teisę savarankiškai be gydytojo rezidento vadovo priežiūros, o gydytojas odontologas rezidentas – be gydytojo odontologo rezidento vadovo priežiūros pagal savo rezidentūros studijų programą tiek rezidentūros bazėje, tiek sveikatos priežiūros įstaigose verstis šio įsakymo 1.3 papunktyje nustatytos apimties atitinkamai medicinos ar odontologijos praktika.“
2. Diskutuoti dėl Universitetų rezidentūros studijų reglamentų pakeitimų, sudarysiančių sąlygas rezidentams įgyti pakopines kompetencijas rajoninėse sveikatos priežiūros įstaigose, kaip pavyzdį imant „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rezidentūros studijų reglamento“ atskirus punktus (siūlomi pakeitimai pažymėti paryškintu pasvirusiu šriftu):
„3.3. Medicinos gydytojas rezidentas – asmuo, kuris studijuoja medicinos rezidentūroje pagal medicinos krypties rezidentūros studijų programą ir prižiūrimas gydytojo rezidento vadovo dirba gydytoju rezidentu bei savarankiškai verčiasi medicinos praktika sveikatos priežiūros įstaigose, pagal rezidentūros studijų programos metu nustatytų kompetencijų reikalavimus, siekdamas jas įgyti bei patvirtintas jas išduodamu pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimu“.
„3.9. Pakopinė kompetencija – klinikinėje praktikoje pasitaikantiems veiksmams atlikti reikalinga žinių, klinikinių įgūdžių ir asmeninių savybių visuma, kuri įgyjama praktikoje sveikatos priežiūros įstaigose ir kurią įvertinus, gydytojui rezidentui suteikiama teisė savarankiškai be gydytojo 3 (gydytojo odontologo) vadovo priežiūros atlikti nustatytos apimties medicinos (odontologijos) praktikos veiksmus sveikatos priežiūros įstaigose“.
„3.10. Pakopinės kompetencijos patvirtinimo pažymėjimas – universiteto nustatyta tvarka rezidentūros studijų metu universiteto išduodamas pažymėjimas, kuriuo patvirtinama medicinos arba odontologijos gydytojo rezidento LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatyta teisė savarankiškai be gydytojo vadovo priežiūros verstis medicinos arba odontologijos praktika sveikatos priežiūros įstaigose rezidentūros studijų metu“;
„36. Rezidentai privalo pasirinkti rezidentūros bazę rezidentūros studijų programos ciklams rajoninėse ligoninėse atlikti iš Universiteto rezidentūros bazių sąrašo bei sveikatos priežiūros įstaigų, kurios sudaro galimybes įgyti atitinkamas kompetencijas. Privaloma rezidentūros studijų atlikimo apimtis ne universiteto ligoninėse yra nustatoma Universiteto Senato nutarimu“.